Kas yra urologija?

Urologija yra medicinos sritis, kuriai priskiriamos vyrų ir moterų urogenitalinės sistemos ligos bei vyrų reprodukcinė sveikata, lytinis gyvenimas.

urologija

Urologai tiria, diagnozuoja bei gydo visas vyrų ir moterų onkologines urogenitalinės sistemos ligas, pvz.: inkstų, šlapimo pūslės vėžį ir labiausiai tarp vyrų paplitusį prostatos vėžį.

Urologai tiria ir gydo vyrų ir moterų inkstų bei šlapimo takų akmenligę, šlapimo takų uždegimus, infekcijas, taip pat ir lytiniu keliu plintančias infekcijas.

Tad urologijos sritis – gana plati, o pacientai su ja susiduria pačiame įvairiausiame amžiuje: nuo paauglių lytinio brendimo iki vaisingumo, visaverčio lytinio gyvenimo klausimų kuriant ir planuojant šeimą ar jau sulig branda užgyvenamų ligų ir kitokių problemų, atsirandančių dėl hormoninių pakitimų, gimdymų ar traumų, gyvenimo būdo.

Urologija apima ne tik chirurginį gydymą, bet ir medikamentinį. Su urologinėmis problemomis anksčiau ar vėliau susiduria dauguma žmonių, tačiau dažnai šios srities ligų gėdijamasi, apie jas nepatogu kalbėti, tad vizitas pas gydytoją atidėliojamas. Specialistai atkreipia dėmesį, jog ir urologijoje uždelstos ligos tampa pavojingesnės, ilgiau ir sunkiau gydomos.

Dėl urologinių problemų, pvz., lytinio gyvenimo bėdų ar nevalingo, apsunkinto šlapinimosi patiriamas ne tik fizinis, bet ir psichologinis diskomfortas, todėl gali nukentėti gyvenimo kokybė, – žmonės ima mažiau pasitikėti savimi, vengia išeiti iš namų ar bendrauti. Tačiau daugelis urologinių ligų gali būti gydomos ir kontroliuojamos – tereikia kreiptis pagalbos į specialistus ar paraginti tai padaryti savo artimuosius.

Kokios ligos dažniausiai diagnozuojamos ir gydomos gydytojų urologų?

  • Urogenitalinės sistemos onkologinės ligos, pvz.: inkstų, prostatos, šlapimo pūslės vėžys;
  • Gerybinė prostatos hiperplazija;
  • Akmenligė – akmenų susidarymas ir kaupimais inkstuose, šlapimo takuose, šlapimo pūslėje;
  • Lėtiniai ir ūminiai šlapimtakių, šlapimo pūslės, šlaplės, inkstų, prostatos, sėklidžių uždegimai;
  • Įvairūs šlapinimosi sutrikimai: šlapimo nelaikymas, pernelyg dažnas ar skausmingas šlapinimasis, apsunkintas šlapinimasis ir kiti;
  • Erekcijos ir kiti lytinio gyvenimo sutrikimai;
  • Vyrų lytinių organų ligos – apyvarpės susiaurėjimas, uždegimai, sėklidžių skausmai;
  • Vyrų nevaisingumas;
  • Lytiniu keliu plintančios ligos;
  • Kiti urologiniai susirgimai.

Kada į urologą turėtų kreiptis vyrai?

Visiems vyrams po 50 metų labai rekomenduojama kreiptis į urologą profilaktiniam patikrinimui dėl prostatos vėžio, nors ir nejuntama jokių simptomų. Prostatos vėžys yra viena dažniausiai vyrams diagnozuojamų onkologinių ligų, o jos simptomai išryškėja tik ligai pažengus.

 Dauguma vyrų pas gydytojus ateina dėl prostatos bei reprodukcinės sveikatos sutrikimų. Tarp dažniausiai urologų diagnozuojamų ir gydomų susirgimų – lėtinės bei ūminės uždegiminės prostatos ligos (prostatitai), gerybinė prostatos hiperplazija, kuri sukelia šlapinimosi sutrikimus. Statistika teigia, jog po 50 metų kas trečias vyras jaučia apsunkinto šlapinimosi simptomus. Dažna to priežastis – gerybinė prostatos hiperplazija, dar vadinama prostatos išvešėjimu. Padidėjusi prostata užspaudžia šlaplę, dėl ko susilpnėja šlapimo srovė, atsiranda noras šlapintis dažniau tiek dieną, tiek naktį, srovė tampa silpna, nepastovi ar pradedama šlapintis lašais. Atsiranda jausmas, jog pasišlapinama ne iki galo. Geroji žinia – gerybinė prostatos hiperplazija yra gydoma ir kontroliuojama. Gydoma medikamentiniu ar operaciniu – minimaliai invaziniu, transuretriniu būdu. Stresą nuima ir žinojimas, jog gerybinė prostatos hiperplazija ne onkologinis susirgimas.

Urologo kabinete gali būti tiriama vyro hormonų pusiausvyra, pvz., testosterono kiekis, kuris itin svarbus kokybiškam lytiniam gyvenimui bei sveikatai. Nustatyta, jog su amžiumi atsirandantys hormonų pokyčiai turi įtakos ir prostatos ligoms.

Jei pora negali susilaukti vaikų, apie 30 proc. atvejų tai lemia vyro nevaisingumas, pvz., nekokybiška sperma, kuri tokia tampa dėl netinkamo gyvenimo būdo ar urologinių ligų. Siekiant išsiaiškinti galimas vyro nevaisingumo priežastis, atliekamas spermos tyrimas – spermograma. Taip pat gali būti daroma sėklidžių echoskopija bei kiti tyrimai.

Gydytojas urologas yra ir vyrų lytinio gyvenimo specialistas. Jis gali padėti spręsti dar jaunuoliams kylančias brendimo, lytinių organų vystymosi, pirmųjų lytinių santykių problemas. Į urologą kreipiamasi jei yra urogenitalinės sistemos vystymosi sutrikimų, pvz.: neatsismaukia apyvarpė, trumpas apyvarpės pasaitėlis, varpos kreivumas.

Kuriant šeimą, urologas padeda spręsti erekcijos ir vaisingumo problemas. Arba priešingai – jeigu vyras nepageidauja turėti vaikų, gali būti atliekama vazektomija.

Gydytojo urologo kabinete vyrams rekomenduojama lankytis reguliariai, profilaktiškai, o ypač – vyresniame amžiuje. Profilaktiniai patikrinimai ir ankstyva ligų diagnostika gali padėti apsisaugoti nuo daugelio inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligų, onkologinių susirgimų, taip pat pagerinti gyvenimo kokybę esant erekcijos ar šlapimosi sutrikimų.

Kada gydytojas urologas gali padėti moterims?

Moterys į šios srities specialistus dažniausiai kreipiasi dėl šlapimo pūslės ar šlapimo takų uždegimų, infekcijų, šlapimo pūslės dirglumo, taip pat dėl lengvo ar sunkaus šlapimo nelaikymo fizinio krūvio metu. Pasak statistikos, kas antra moteris sulaukusi 50 metų turi šlapimo nelaikymo problemų. Vyresniame amžiuje, kai sumažėja moteriškų hormonų estrogenų, ima kamuoti taip vadinamasis šlapimo pūslės dirglumas (hiperaktyvumas), kuris pasireiškia kaip dažnas ir staigus noras šlapintis.

Moterų urologines problemas lemia ir fiziologija, pavyzdžiui, moterų šlaplės kanalas yra daug platesnis ir trumpesnis nei vyrų, todėl bakterijoms lengviau patekti ir išplisti iki šlapimo pūslės ar net inkstų. Ir nors tradiciškai atsiradus tokiems nusiskundimams moterys dažniausiai kreipiasi į gydytoją ginekologą, visgi šlapimo sistemos organų uždegiminės ligos yra urologo specializacija.

Kokiems simptomams esant rekomenduojama kreiptis į gydytoją urologą ir vyrams, ir moterims?

  • Jei atsiranda šlapimo nelaikymas, pasišlapinus – nepilno pasišlapinimo jausmas;
  • Pastebimas pernelyg didelis šlapimo pūslės aktyvumas, o į tualetą dažnai prireikia ir naktį;
  • Jaučiamas diskomfortas šlapinantis – skausmas, perštėjimas, graužimas, nemalonus kvapas;
  • Šlapime matyti kraujo pėdsakas;
  • Pasireiškia aštrūs ar maudžiantys juosmens ar nugaros, pilvo apačios skausmai;
  • Patiriamas diskomfortas ar skausmas lytinių santykių metu ar po jų;
  • Vyrams – esant erekcijos ar lytinio gyvenimo sutrikimų, vaisingumo problemų;
  • Įtariant lytiškai plintančias ligas;
  • Profilaktiniam patikrinimui, kuris leis užbėgti už akių daugeliui ligų.

Klinikos foto

Atsiliepimai

Palikite atsiliepimą