Iš kitų mikoplazmų ureaplazmos išsiskiria savo ureaziniu aktyvumu. Energijai gauti ir gyvybiniam aktyvumui palaikyti jos išskiria fermentą ureazę, kuris skaido aplinkoje esantį šlapalą (urea). Iš čia ir kilęs bakterijos pavadinimas. Didesni šlapalo skilimo produkto amoniako kiekiai toksiškai veikia gleivinių ląsteles ir šarmina aplinką. Taip sudaromos palankios sąlygos tokią terpę mėgstantiems mikroorganizmams daugintis. Todėl dažnai ureaplazmos randamos kaip koinfekcija su kitais mikroorganizmais. Įvairių autorių duomenimis, esant bakterinei vaginozei (BV), ureaplazmos randamos iki 92 % atvejų. Moterims ureaplazmos dažniau randamos sergant gimdos kaklelio, mažojo dubens organų uždegimais. Jos gali sukelti uretrinį sindromą, kuris pasireiškia dažnu šlapinimusi, deginimu šlapinantis; bakteriologinis šlapimo pasėlis paprastai būna neigiamas. Vyrams ureaplazmos dažniau randamos sergant šlaplės, prostatos uždegimais, jos gali pabloginti spermos kokybę. Manoma, kad ureaplazmos gali dalyvauti sąnarių uždegimų patogenezėje, susidarant magnio-amonio fosfatiniams akmenims šlapimo pūslėje (tokie akmenys susidaro šarminėje terpėje).

Žmogaus organizme randama 14 Ureaplasma serotipų, kurie 1998 m. buvo suskirtyti į dvi atskiras rūšis: U.urealyticum ir U.parvum (iki to laiko buvo viena U.urealyticum rūšis). U.parvum yra labiausiai paplitusi iš visų mikoplazmų (apie 30%). Tačiau įvairių autorių duomenimis U.parvum pasižymi mažesniu patogeniškumu nei U.urealyticum. U.parvum yra sąlyginai patogeninis mikroorganizmas ir jos radimas turi būti vertinamas, atsižvelgiant į kliniką. Ureaplazmos kartu su kitomis infekcijomis apsunkina lėtinių infekcinių uždegimų eigą.

U.urealyticum labai svarbu nustatyti moterims, planuojančioms nėštumą. Bakterijos gali patekti į vaisiaus vandenis ir didinti chorionamnionito (chorioninio audinio ir vaisiaus vandenų plėvių uždegimas), priešlaikinio gimdymo, ankstyvo vaisiaus vandenų nutekėjimo, mažo kūdikio svorio riziką.

Užsiregistruokite