Kas yra nėščiosios echoskopija?

Echoskopija yra tyrimo metodas, kuomet, pasitelkus ultragarso bangas, ekrane stebimas jų atspindys nuo įvairių žmogaus organų. Tad terminai echoskopija ir ultragarsinis tyrimas reiškia tą patį. Šis tyrimo metodas ypač plačiai taikomas akušerijoje – kiekvieno normalaus nėštumo metu daromos bent 2-3 echoskopijos. O jei nėštumo eiga netipinė, tyrimų ultragarsu gali būti atliekama ir daugiau.

Nėščiosios echoskopija yra prenatalinės (ikigimdyvinės) diagnostikos dalis, kuria siekiama įsitikinti, ar nėra nukrypimų nuo normalios nėštumo raidos. Per echoskopiją nustatomas nėštumas ir stebima jo eiga, vaisiaus vystymasis, vertinamos įvairios rizikos ir patologijos. Taip pat stebima vaisiaus aplinka – gimda, placenta, vaisiaus vandenys. Po echoskopijos matyti, ar reikalingi kiti diagnozei patikslinti reikalingi tyrimai.

Ką parodo echoskopija?

  • vaisiaus augimą – ūgį ir galimą svorį;
  • lytį (nuo 18 sav.);
  • vaisiaus raidos nukrypimus bei apsigimimus, pvz., įgimtą širdies ydą, inkstų pakitimus, smegenų vandenligę (hidrocefaliją) ir kitus;
  • preliminarią gimdymo datą.

Visgi jei gydytojams echoskopijos metu labiausiai rūpi vaisiaus ir moters sveikata, tai tėvams tai – tarsi pirmas susitikimas su savo vaiku. Pastebima, jog dažnai būtent po tokio tėvų ir vaiko „susimojavimo“ per echoskopo ekraną tėvai labiau įsisąmonina būsimus pokyčius, užsimezga artimesnis emocinis ryšys. Tiesa, būtent dėl šių scenų romantizavimo susiformavo mitas, neva echoskopija reikalinga tik sužinoti, kas gims – berniukas ar mergaitė?

Ar šis tyrimo metodas – saugus?

Echoskopijos atliekamos jau per 50 metų. Šis tyrimas yra neskausmingas ir greitas, laikomas saugiu vaisiui ir motinai bei gana tiksliu – metodo patikimumas siekia 60–80 proc. Tyrimo tikslumą lemia aparatūros kokybė, gydytojo patirtis, kūdikio padėtis tyrimo metu, taip pat kitos specifinės priežastys. Beje, kuo didesnis yra vaisius, tuo tyrimo paklaida – didesnė, mat kūdikis tiesiog nebetelpa į ekraną. Per 2 pirmąsias echoskopijas ekrane matysite visą vaisių, per trečiąją – jau tik atskiras kūno vietas.

Echoskopijai kontraindikacijų nėra, visgi laikomasi nuostatos, jog tyrimo trukmė turi būti kuo trumpesnė, o tyrimų skaičius – kuo mažesnis. Ankstyvosiomis nėštumo savaitėmis gydytojai stengiasi, kad echoskopija neužtruktų ilgiau nei 10 min. Papildomai echoskopijos daromos kai įtariamas daugiavaisis nėštumas ar vaisiaus vystymosi sutrikimai, gresia priešlaikinis gimdymas, taip pat tėvams pageidaujant.

Kokių echoskopijų būna?

Transvaginalinė echoskopija atliekama pailgos formos daviklį įvedant į nėščiosios makštį. Paprastai ši echoskopijos rūšis pasitelkiama ankstyvuoju nėštumo periodu (iki 12 sav.) ir yra taikoma apžiūrėti kiaušides ir gimdą. Taip pat transvaginalinė echoskopija pasitelkiama jei gresia priešlaikinis gimdymas ar reikalinga įvertinti gimdos kaklelio būklę.

Transabdominalinė echoskopija atliekama per nėščiosios pilvo sieną, kuomet daviklis vedžiojamas moters pilvo paviršiumi.

Pagal ekrane matomą vaizdą echoskopija gali būti skirstoma į 2D, 3D ir net 4D, kuomet galima matyti, kaip vaisius juda.

Kada ir kokiu tikslu daroma echoskopija?  

Jei nėštumo eiga normali, echoskopinis tyrimas daromas 11–13 savaitę, 18–20 savaite ir trečias – jau po 30-os savaitės. Pirmasis tyrimas itin svarbus sprando raukšlės storiui, pagal kurį gali būti įtariamos chromosominės ligos, išmatuoti, mat tik nuo 11-os savaitės sprando raukšlė yra matoma, o po 14-os savaitės jos nebesimato. Antrojo tyrimo metu jau galima daugiau pasakyti apie vaiko anatomiją bei vidaus organus, vaiko padėtį gimdoje. Taip pat 18–20 savaitę gali būti diagnozuota didžiuma vaisiaus ydų. Trečioji echoskopija daroma jau galvojant apie gimdymą – vertinama kūdikį maitinančios placentos būklė, žiūrima, ar vaikas pasisukęs gimdyti reikiama poza ir ar nereikia rūpintis jo apsukimu.

Per 1113 savaitės echoskopiją vertinama:

  • Ar vaisius yra gyvybingas;
  • Nustatoma, kiek vaisių yra gimdoje;
  • Patikslinama nėštumo trukmė ir numatoma preliminari gimdymo data;
  • Žiūrima genetinių žyminių, pvz., išmatuojamas sprando raukšlės storis, leidžiantis įtarti Dauno sindromą.

Per 18–20 savaitės echoskopiją vertinama:

  • Vaisiaus dydis (ar atitinka standartus);
  • Vaisiaus kūno sandara, organų būklė, pvz., širdies veikla;
  • Vaisiaus vandenų kiekis ir kokybė (rodo kai kurias ligas, pvz., inkstų ydą).

Nuo 30 savaitės vertinama:

  • Vaisiaus ūgis ir preliminarus svoris;
  • Bendra būklė;
  • Kaip vaisius vystosi ir kokios galimos raidos ydos;
  • Placentos būklė ir brandumas;
  • Vaisiaus padėtis gimdoje.

Kas yra ankstyvoji echoskopija?

Kai kuriais atvejais gali būti daroma ir ankstyvoji echoskopija (nuo 5 sav. iki 12 sav.). Pavyzdžiui, ankstyvajam nėštumui nustatyti gali būti atliekamas transvaginalinis tyrimas. Ankstyvoji echoskopija daroma jei ankstesni nėštumai nesivystė ar įtariama, jog nėštumas gali būti daugiavaisis. Taip pat šios echoskopijos metu gali būti nustatoma, ar apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtino gimdoje, o ne už jos ribų. Visgi jei nėščioji jaučiasi gerai ir papildomų rizikos faktorių nėra, ankstyvoji echoskopija nėra rekomenduojama.

Ar echoskopijai reikia pasiruošti?

Echoskopijai kažkaip ypatingai pasiruošti nereikia. Siekiant padidinti ultragarso bangų laidumą ir užsitikrinti lengvesnį paties prietaiso slydimą pilvu, jo paviršius ištepamas specialia žele. Laikomasi išankstinės pozicijos, jog ne visi tėvai nori sužinoti vaiko lytį jam dar negimus, todėl echoskopuotojas visuomet pasiteiraus, ar tėvai nori žinoti, kas gims – berniukas ar mergaitė?

Klinikos foto

Atsiliepimai

Palikite atsiliepimą